Kodėl taip sunku pasakyti „ne“?

„Žinoma, galiu.“

Kartais šie žodžiai išsprūsta dar nespėjus savęs paklausti. Ar turiu laiko? Ar noriu? Ar šį vakarą dar turiu iš ko duoti?

Jau susitarta. Žmogus padėkoja, o viduje kažkas susitraukia. Ir tada visą vakarą pyksti. Ant prašymo. Ant kito žmogaus. Ant savęs, kad ir vėl sutikai.

Paskui gali pasidaryti gėda dėl paties pykčio. Juk niekas nevertė. Pats pasakei, kad gali.

Atrodo, kitą kartą tereikėtų pasakyti „ne“. Du trumpi garsai. Kodėl jie kartais tokie sunkūs?

Gal todėl, kad už jų iš karto pasirodo daug daugiau klausimų.

Ar manęs nepalaikys savanaudžiu? Ar nenusivils? Ar nepasikeis santykis? O jeigu būsiu reikalingas tik tol, kol man viskas tinka?

Tuomet atsisakymas gali pasijusti daug didesnis už vieną konkretų prašymą. Atsisakau vieno darbo, vieno susitikimo, vieno vakaro. Bet bijau tarsi rizikuočiau visu ryšiu.

Jei pažįstamas būtent toks jausmas, frazė „tiesiog nusistatyk ribas“ mažai ką paaiškina. Galime žinoti, kokius žodžius reikėtų ištarti, ir vis tiek nerasti sau vietos, iš kurios galėtume juos pasakyti.

Verta pasidomėti tuo momentu prieš sutinkant. Kas jame nutinka? Ko labiausiai nesinori patirti? Kito žmogaus nusivylimo? Tylos? Kaltės? Būtinybės išgirsti ir savo paties norą?

Gal ilgai buvote tas, su kuriuo lengva. Tas, kuris prisitaiko, supranta, nereikalauja daug sau. Kartais taip patogu visiems, kad net pats nustoji pastebėti, kiek tai kainuoja.

O tada ima erzinti smulkmenos. Dar viena žinutė. Dar vienas prašymas. Dar vienas „juk tau nesunku“. Nors gal niekada ir nepasakėte, kad sunku.

Sutikimas sau nepasilikus vietos gali palikti labai vienišą jausmą. Kitas žmogus mato tavo „taip“. O tu lieki su visu tuo, ko už jo nebuvo girdėti.

Gal pradžiai galima ieškoti vieno sakinio, kuris dar nereikalauja nei sutikti, nei atsisakyti.

„Man reikia pagalvoti.“

Kelių žodžių, kurie leistų prieš atsakant sugrįžti prie savęs. Ne tam, kad visada atsisakytum. Kad apskritai galėtum rinktis.

Ir vis dėlto vien išmokti tokį sakinį ne visada pakanka. Gali likti kaltė. Noras ilgai aiškintis. Pagunda atsiimti atsisakymą, vos išgirdus, kad kitam nepatogu.

Su tuo irgi galima pabūti, neskelbiant sau dar vieno reikalavimo: nuo šiandien privalau mokėti gerai saugoti ribas. Gal pirmiausia norisi suprasti, kokią vietą santykiuose iki šiol turėjau ir kokios sau ilgėčiausi.

Konsultacijose galima tyrinėti šiuos santykių klausimus: ko bijau paprašydamas, ko man reikia, kas nutinka, kai nuomonės išsiskiria. Apie tai, kaip Žiedūnė dirba su žmogaus patirtimi ir santykiu, skaitykite čia.

Gal kitą kartą, išgirdus prašymą, pirmiausia pavyks išgirsti ir save. Kad atsakyme liktų vietos abiem žmonėms.